Korupcijos žala

Korupcija ir jos žala valstybei

Daugelis mūsų esame bent kartą girdėję apie korupciją. Pats terminas, žinoma, asocijuojasi su negatyviu reiškiniu ir pirmiausia jį įsivaizduojame, kaip kokį nors nesąžiningą ar „purviną’’ su materialiniu pasipelnymu susijusį veiksmą . Na, o jeigu tiksliau – remiantis Tarptautinio žodžių žodyno duomenimis,  korupcija yra apibrėžiama kaip tarnybinės padėties panaudojimas pasipelnymo tikslais arba tiesiog pareigūno, politinio veikėjo papirkimas. Taigi, akivaizdu, jog kaip ir kiekvienas negatyvus reiškinys, korupcija atneša žalą tiek valstybei, tiek ir jos žmonėms. Tad kokia ta žala ? Žvilgtelėkime, ką atskleidžia prieš korupciją kovojančios institucijos pateikiama informacija.

Materialinė korupcijos žala valstybei

Remiantis STT (Specialiųjų  Tyrimų Tarnybos ) turimais duomenimis, Lietuvoje korupcijos žala gali siekti iki 4,44 mlrd. eurų, kas sudaro apie 11.4 % BVP. 2016 m. atliktas tyrimas taip pat parodė, jog labiausiai korumpuotomis institucijomis yra laikomos sveikatos prežiūros įstaigos, Seimas, savivaldybės bei teismai. Deja, korupcija klesti ir farmacijos, statybos, privalomos techninės apžiūros bei bankroto administravimo įmonėse. O tarp labiausiai nesąžiningų ministerijų yra išskiriamos Sveikatos, Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos.

Kas metus atiekamo Korupcijos suvokimo indekso ( KSI ) tyrimo duomenimis, 2016m. Lietuva, pagal korupcijos lygį, buvo pripažinta 38 – ąją valstybe iš 176 pasaulio šalių ir užėmė 16 – ąją vietą tarp 28 Europos Sąjungos šalių. Kaip žinia, korupcija klesti ne tik Lietuvoje, bet ir viso pasaulio vastybėse. Šis negatyvus reiškinys yra iš tiesų gana plačiai paplitęs visame pasaulyje. Verta pabrėžti ir tai, kad korupcija mažina mokesčių surinkimą, trukdo kurti piliečiams reikalingas kokybiškas viešojo sektoriaus paslaugas. Taigi, materialinė korupcijos žala valstybei yra akivaizdi. Tačiau ar tik tokio pobūdžio žala yra sukuriama korupcijos dėka ? Ką verta atminti apie kitokią žalą ?

Moralinė žala

Susidurdami su korupcija, mes patiriame ir moralinę žalą. Yra griaunamas pasitikėjimas valstybės institucijomis bei jų tarnautojais, susiduriame su neteisybe ir nelygiateisiškumu. Gyvendami korupcijos apsuptyje, mes nusiviliame savo valstybe bei valdininkais. Žmonės praranda viltį gyventi garbingai, jie nebetiki sąžininga ir teisinga visuomenės idėja. O tai, savo ruožtu, skatina nusigręžti nuo savo valstybės ir net gali pastūmėti prie emigracijos proceso. Žinoma, nederėtų pamiršti ir to, jog yra labai svarbus ir visuomenėje vyraujantis požiūris į korupciją : ar teisingai suprantame jos sąvoką ir keliamą pavojų ? ar pateisiname šį reiškinį ? Ar turime noro bei motyvacijos tai sustabdyti ?

Kas užsiima korupcijos reiškinio prevencija ?

Korupcijos reiškinio prevencija užsiima STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Prevencijos tikslas – užtikrinti skaidrią valstybės bei savivaldybių įmonės veiklą. Ši antikorupcinė institucija vertina įvairius teisės aktus(antikorupciniu požiūriu), nustato rizikingiausias sritis ( atliekamos įvairių institucijų korupcijos rinkos analaizės), rengia antikorupcines programas. Visa tai padeda kovoti prieš neteisingą ir nešvarią veikla mūsų visuomenėje ir valstybėje. Vis dėlto, ne tik STT yra atsakinga už skaidresnį rytojų. Kiekvieno  mūsų pastangų dėka, mes taip pat galime prisidėti prie šviesesnės ir antikorupcinės visuomenės ateities. Nelikime abejingi nesąžiningam elgesiui, nes skaidresnė rytdiena – galimybė gyventi oriau !